Kalėjimas – vieta, kuri jau nuo senų laikų apipinta įvairiais gandais, stereotipais ir vidinėmis taisyklėmis, nepažįstamomis ir sunkiai suprantamomis išoriniam pasauliui. Dėl įkalinimo įstaigų uždarumo, neretai aplinkiniai ne iki galo žino apie ten dirbančių pataisos pareigūnų profesiją, kurių amatas iš tiesų yra labai įdomus ir spalvingas. Apie pataisos pareigūno profesiją ir darbą už uždarų pataisos namų sienų dalijasi Kauno tardymo izoliatoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Alytaus pataisos namuose dirbantys pareigūnai – Karolina Kotryna, Anastasija ir Silvestras.
Profesijos pasirinkimas: atidžiai suplanuotas procesas ar likimo vingis?
Pasvarstymus galvoje „Kuo norėčiau būti?“ pradedame jau mokykloje. Vieniems tai būna aiškus planas, kokius žingsnius reikia atlikti, kad pasiektum savo tikslą, kitiems – spontaniškas pasirinkimas. Anot saugumo valdymo skyriaus specialistės Anastasijos, pasirinkimas tapti pataisos pareigūne visgi nebuvo spontaniškas – dar studijuodama Mykolo Romerio universitete ji tvirtai žinojo, kad bus statutinė valstybės tarnautoja – pataisos pareigūnė. Pareigūnė su juoku prisimena laikus, kai dar būdama vos antrame kurse, kupina jaunatviško entuziazmo nuvyko į Pravieniškių pataisos namus ir tvirtai nusprendusi pareiškė, jog pasiryžusi dirbti šioje įstaigoje. Kita vertus, personalo skyriaus atstovas paaiškino, kad viskas nėra taip paprasta ir tam, kad čia galėtum dirbti, reikia baigti specializuotus mokymus vykstančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centre (toliau – Mokymo centras).
Svarbus etapas – pasiruošimas
Norintys įgyti pataisos pareigūno kvalifikaciją turi 9 mėnesius mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą, kurios metu yra įgyjamos tiek teorinės, tiek praktinės žinios, kurios, anot dabartinių Mokymo centro absolventų, buvo ypač naudingos ir pravertė tolimesnėje tarnyboje. Pareigūnės Anastasijos teigimu, nors iš pradžių 9 mėnesiai atrodė kaip ilgas laiko tarpas, dėl mokymosi proceso įvairiapusiškumo, laikas neprailgo: „Jaunatviško maksimalizmo akimis atrodė, kad tie devyni mėnesiai bus labai ilgi <…> Bet, kai ėjome atsiimti diplomus, visi supratome, kaip greitai praėjo tie 9 mėnesiai, nes tiek teorinių, tiek praktinių žinių mums suteikė labai daug, o jų negausi niekur kitur: fizinis parengimas, šaudymas, įvairios mobilios situacijos ir visa mums suteikiama informacija buvo kokybiška“. Visi kalbinti pareigūnai vienareikšmiškai teigė, jog įdomiausia mokymų dalis – šaudybos pamokos.
Teorija ir praktika – skirtingi, bet vienas kitą papildantys procesai
Nors pareigūnai itin palankiai vertina Mokymo centre suteiktas žinias, patirtis ir įgūdžius, tačiau pripažįsta, kad, kaip ir visose profesijose, teorija nuo praktikos skiriasi: „Pačios pirmos praktikos dienos buvo labai dvejopos: susipažįsti viena akimi su aplinka, pamatai tą “grietinėlę”, šiek tiek spaudimo yra <…> Dėstytojai bando pereiti ir vienokias ir kitokias situacijas, su kuriomis gali susidurti čia darbe, bet tai yra tolokai nuo realybės ir tik pačioje įstaigoje dirbdamas pamatai tas tikrąsias situacijas“ , – apie praktikos realybę pasakojo resocializacijos specialistas Silvestras. Kita vertus šioje profesijoje teorija ir praktika yra vienas nuo kito neatsiejami procesai: „Viskas buvo naudinga: ir tai, ką dėstė dėstytojai ir tai, ką jie mums bandė sudėti į galvą tai tikrai ne kaip mokykloj sako „nu kada gi man čia to prireiks..“, bet tikrai daug ką panaudoju darbe, praktikoje“, – dalinosi dinaminės priežiūros specialistė Karolina Kotryna.
Pataisos pareigūno profesijos nori išmokti ne tik vyrai
Tiesa, jeigu manote, kad ši profesija tik vyrams – labai klystate. Į Mokymo centrą mokytis pataisos pareigūno profesijos vis dažniau atvyksta ir moterys. Anot jau šeštus metus pataisos įstaigose dirbančių pareigūnų, nors pradžioje nuteistiesiems būdavo neįprasta matyti moterį tokioje pozicijoje, o pastarieji net ir manipuliuodavo tuo, tačiau pareigūnės pastebi, jog moterys šioje profesijoje vyrų atžvilgiu turi net gi tam tikrų pranašumų: „Lanksčiau žiūrime į situacijas ir tai tampa privalumu“, – dalinosi dinaminės priežiūros specialistė Kotryna.
Monotonija? Tikrai ne pas mus!
Anot kalbintų pareigūnų, tipinių ir nuobodžių dienų pataisos pareigūno darbe paprasčiausiai nebūna. Nepaisant bet kokių planų, dienos ar net kelių akimirkų eigoje viskas netikėtai gali pasisukti visai kita linkme, kadangi ši profesija yra ypač dinamiška: „Gali susiplanuot rytą ir darbus prie kompiuterio, ties skundais, raštais, bet gali gauti iškvietimą į kokį įvykį ir tuomet viskas dėliojasi jau kitaip. Pagrindiniai darbai yra tokie, kad rytas prasideda nuo nuteistųjų patikrinimo, apžiūrime nuteistųjų gyvenamąjį gerbūvį, jų režimo sąlygų laikymąsi. Neatsiejama darbo dalis popierizmas: raštų, skundų nagrinėjimas, kuriuose mes stengiamės empatiškai pažvelgti į problemą ir ją išspręsti. Vienas iš aspektų, kodėl man patinka mano darbas yra tai, kad visada turi galimybę išmokti kažką naujo ir tobulėti“, – dalinosi pareigūnė Anastasija.
Psichologinis tvirtumas – svarbi charakterio savybė
Pataisos pareigūno profesijoje svarbus psichologinis pasiruošimas, kadangi čia dirbama su įvairius nusikaltimus atlikusiais ir tarpusavyje be galo skirtingais žmonėmis. Resocializacijos specialistas Silvestras pabrėžė, jog šioje profesijoje ypač svarbus psichologinis darbas: „Reikia abipusio supratimo, bendravimo, atsakingumo. Tas bendravimas būna psichologinis, norint įsigilinti į terminus. Taip pat svarbi charakterio savybė dirbant pataisos pareigūnu yra pasiruošimas, atsakingumas ir įstatymų žinojimas bei paisymas“. Pareigūnės Karolinos Kotrynos teigimu: „Turi būti gerai pasiruošęs psichologiškai ir stiprus, kad atsilaikytum specifinėse situacijose. Reikia daug su savimi dirbti, negali rodyti į kitus ar kritikuoti – svarbu konkretumas ir tikslingas savo darbo atlikimas“.